Šiandien tapau kraujo donore. Pirmą kartą savo gyvenime!

Rūpestingosios gydytojos prasitarė, kad mano kraujo jau laukia vaikų ligoninėje. Tą pačią akimirką atėjo supratimas, kad pagelbėti kitiems galima labai paprastais būdais. Tereikia daugiau dėmesingumo aplinkiniams ir sąmoningumo.

 Nemalonių pojūčių buvo tiek nedaug, kad gailiuosi nepasiryžusi šiam žingsniui anksčiau.

Ačiū Užsienio reikalų ministerijai už tai, kad Nacionalinį kraujo centrą atvežė tiesiog į darbo vietą. Ir dar už tai, kad paragino nesibaiminti.